Mūsų tyrinėti objektai:

Kultūros paveldo objektų pristatymas

Tęstinis projektas „Informacijos apie kultūros paveldą prieinamumo didinimas“

2021 m. VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir Lietuvos archeologijos draugija tęsė 2018 m. pradėtą įgyvendinti projektą „Informacijos apie kultūros paveldą prieinamumo didinimas“. Šis projektas skirtas informacijos apie nekilnojamąjį kultūros paveldą sklaidai naudojant informacines technologijas. Pagrindiniai tęstinio projekto uždaviniai – nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių žymėjimo QR kodais sistemos, suteikiančios įvairiapusę informaciją apie objektus, parengimas, kiekvieno objekto informacinės lentelės su individualiu QR kodu sukūrimas ir įrengimas šalia kultūros paveldo vertybės. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų lankytojai gali lengvai gauti įvairiapusę dominančią informaciją apie lankomą objektą, nustatyti netoliese esančias kitas kultūros paveldo vertybes bei sukurti savo lankomų objektų turistinį maršrutą.

Svarbus uždavinys buvo tinkamai parengti kultūros paveldo objektų stendus ir parinkti kokybiškas medžiagas, garantuojančias stendų ilgaamžiškumą. Pasirinktos kokybiškos nerūdijančio plieno lentelės su lazeriniu graviravimu. Stenduose pateikiamas jų pavadinimas bei QR kodas su nuoroda į konkretaus objekto informaciją, šalia – valstybės saugomo kultūros paveldo objekto ženklas. 2021 m. parengta dar 120 stendų. Taip, projektą pristatant vietos bendruomenėms ir paveldosaugininkams, paženklinti Akmenės, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Prienų, Raseinių, Šiaulių, Varėnos, Vilniaus savivaldybių kultūros paveldo objektai.

Neabejojama, jog šis projektas ženkliai prisideda prie informacijos apie kultūros paveldo vertybes sklaidos ir leidžia geriau visapusiškai jas pažinti!

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros paveldo departamentas.

Pilaitės kultūros paveldo sklaida 2021 metais

2021 m. įgyvendinant projektą „Pilaitės kultūros paveldo sklaida“ atlikti Pilaitės piliavietės detalieji archeologiniai tyrimai. Kalvos šiaurės rytinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje birželio–lapkričio mėnesiais ištirti 4 plotai, iš viso 140 m² plotas. Pirmieji tyrimus pradėjo Pilaitės gimnazijos vaikai ir stovyklos „Būsiu archeologas“ dalyviai.

Pilaitės rūmų pradžia siejama su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės garsios didikų giminės atstovu Grigaliumi Astiku. Spėjama, kad pilis buvo sugriauta 1655 m., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo su Rusija metu, užimant Vilnių. Vietinių gyventojų buvo ardomos rūmų sienos, išrenkamos plytos bei akmenys. XIX a. pradžioje fiksuojami jau tik rūmų griuvėsiai, nors 1828 m. rūmų plane, dar aiškiai matyti rūmų planas su dviem bokštais.

Tyrimų metu atidengta 9,8 m rytinės rūmų sienos ir dalis mūrinės tvoros pamatų. 7,5 m skersmens apvalus šiaurės rytinis rūmų bokštas ir šiaurinės sienos šiaurės rytinė bei šiaurės vakarinė pusės. Šiaurinės sienos ilgis apie 30 m. Šiaurės vakarinėje dalyje fiksuoti buvę bokšto fragmentai. Matomai bokšto pagrindas buvo kvadratinis.

Tiriamuose plotuose pagrindiniai buvo griuvenų sluoksniai, susikaupę ardant rūmus, tačiau ir juose gausiai rasta koklių, vitražinių stiklų, taurių fragmentų, XVII a. šilingų ir kitų buities daiktų. Aptiktas Astikų giminės heraldinis koklis.

Tyrimai šiaurės vakarinėje kalvos dalyje, žemesnėje terasoje parodė, kad čia stovėjo rūmų koplyčia. Koplyčios rūsyje rastas suardytas palaidojimas. Iš rastų karsto puošybos detalių manoma, kad mirusysis – kilmingas rūmų gyventojas. Antropologiniai tyrimai parodys, kokios lyties ir amžiaus buvo mirusysis. Koplyčia buvo dengta raudonų plytų čerpėmis, kurių fragmentų ir sveikų čerpių buvo gausiai aptikta tirtame plote. Atidengta pietvakarinė koplyčios pusė. Koplyčia keturkampė, 12 m² pločio, turėjusi arkinius skliautus.

Vykusių tyrimų eiga aktyviai domėjosi vietinės Pilaitės bendruomenės gyventojai, lankėsi įvairių Vilniaus mokyklų mokinių grupės, praktiką atliko Vilniaus universiteto III kurso archeologijos studentai.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Europos paveldo dienos muziejuje "Duonos kelias"

Muziejus "Duonos kelias", kartu su partneriais VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos", Lietuvos archeologijos draugija ir VšĮ "Vilniaus puodžių cechas" prisijungia prie Europos paveldo dienų Lietuvoje renginių ir 2021 m. rugsėjo 17-26 d. kviečia visus į Pilaitės malūnų aplinkoje vyksiančias ekskursijas ir edukacijas.

Projekto rėmėjas: Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos

Europos archeologijos dienos Pilaitės piliavietėje

VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" ir muziejus "Duonos kelias" prisijungia prie Europos archeologijos dienų Lietuvoje renginių ir 2021 m. birželio 19 d. 10 val. kviečia visus į Pilaitės piliavietės tvarkymo talką bei ekskursiją.

„Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas“

Pristatome projektą „Šiaurės sparnai: istorinių vėjo malūnų atminties archyvas“ ir viešų virtualių paskatų ciklą, skirtą Lietuvos seniems vėjo malūnams – jų istorijai, atminčiai, išsaugojimo ir atgaivinimo klausimams.


Kleboniškių vėjo malūnas. 1975. Aut. A. Krištopaitis. Lietuvos liaudies buities muziejus	Gudžiūnų vėjo malūnas. 1979. Aut. A. Krištopaitis. Lietuvos liaudies buities muziejus

Viską rasite Youtube kanale „Šiaurės sparnai“. Kviečiame susipažint:

www.youtube.com/channel/UCx5H29bHYFFXuywycTHv59A

Pranešimai:

• Istorija: vėjo malūnai Lietuvoje / Kamilė Daugėlienė;

• Vaizdiniai: malūnų kelias į lietuvių protus ir širdis / Salvijus Kulevičius;

• Paveldas: senųjų vėjo malūnų atgaivinimas / Zenonas Baubonis;

• Savastis: Joniškio krašto senieji vėjo malūnai / Alina Borzenkaitė;

• Savastis: Radviliškio krašto senieji vėjo malūnai / Alina Borzenkaitė;

• Refleksijos: vėjo malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse (skiriama Joniškio kraštui);

• Refleksijos: vėjo malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse (skiriama Radviliškio kraštui).

Projektą vykdo:

VšĮ Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“;

VšĮ Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos;

Lietuvos liaudies buities muziejus;

Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Partneriai:

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis;

Joniškio istorijos ir kultūros muziejus;

Pakruojo rajono Juozo Paukštelio viešoji biblioteka;

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Rėmėjai:

_______________________________________________________________

Akmens amžiaus puodų virtuali paroda

Lietuvos archeologijos draugija, kartu su VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir kitais partneriais, 2020 m. įgyvendino projektą „Akmens amžiaus puodų virtuali paroda“. Skirtingų sričių specialistai tyrė seniausią Pietų Lietuvos keramiką ir mėgino rekonstruoti akmens amžiaus puodų gamybos, ornamentavimo technologijas bei restauruoti indus. Rezultatai pristatomi Lietuvos akmens amžiaus keramikos virtualioje parodoje: www.neolitas.eu

Projekto partneriai:

Lietuvos archeologijos draugija,

Lietuvos nacionalinis muziejus,

VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos",

VšĮ "Vilniaus puodžių cechas",

VšĮ "Vilniaus dailiųjų amatų asociacija"

Rėmėjas:

_______________________________________________________________

Tęstinis projektas “Informacijos apie kultūros paveldą prieinamumo didinimas”

2019 m. Lietuvos archeologijos draugija kartu su VšĮ "Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos" tęsė 2018 m. pradėtą įgyvendinti projektą “Informacijos apie kultūros paveldą prieinamumo didinimas”. Šis projektas skirtas informacijos apie nekilnojamąjį kultūros paveldą sklaidai naudojant informacines technologijas. Pagrindiniai tęstinio projekto uždaviniai – žymiausiųjų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių (piliakalnių, senovės gyvenviečių, alkviečių, pilkapynų, kapinynų ir kt.) žymėjimo QR kodais sistemos, suteikiančios įvairiapusę informaciją apie objektus, parengimas, kiekvieno objekto informacinės lentelės su individualiu QR kodu sukūrimas ir įrengimas ant kultūros paveldo vertybę žyminčio stulpo. Šalia nekilnojamojo kultūros paveldo objekto esantis lankytojas gali lengvai gauti įvairiapusę jį dominančią informaciją apie lankomą objektą, nustatyti netoliese esančias kitas kultūros paveldo vertybes bei sukurti savo lankomų objektų turistinį maršrutą.

Svarbus projekto uždavinys buvo tinkamai parengti kultūros paveldo objektų stendus ir parinkti kokybiškas medžiagas, garantuojančias stendų ilgaamžiškumą. Stenduose pateikiamas jų pavadinimas bei QR kodas su nuoroda į konkretaus objekto informaciją. Pasirinktos kokybiškos nerūdijančio plieno lentelės su lazeriniu graviravimu. 2019 m. parengti dar 168 stendai, kultūros paveldo objektų stendų lentelės pritvirtintos prie juos ženklinančių stulpų. Taip, projektą pristatant vietos bendruomenėms ir paveldosaugininkams, paženklinti Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Kalvarijos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Raseinių, Rokiškio, Šakių, Šilalės, Tauragės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų savivaldybių kultūros paveldo objektai.

Neabejojama, jog šis projektas ženkliai prisideda prie informacijos apie kultūros paveldo vertybes sklaidos ir leidžia geriau visapusiškai jas pažinti!

Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

2018 m. Kultūros tarybai skyrus lėšų, Lietuvos archeologijos draugija kartu su VšĮ “Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” įgyvendino projektą "Informacijos apie kultūros paveldą prieinamumo didinimas". Įgyvendinant projektą informacija apie kultūros paveldo objektus pritaikyta mobiliosioms technologijoms. Svarbus projekto uždavinys buvo tinkamai parengti kultūros paveldo objektų stendus ir parinkti kokybiškas medžiagas, garantuojančias stendų ilgaamžiškumą. Stenduose pateikiamas jų pavadinimas bei QR kodas su nuoroda į konkretaus objekto informaciją. Pasirinktos kokybiškos nerūdijančio plieno lentelės su lazeriniu graviravimu. Parengta 150 stendų. Kultūros paveldo objektų stendų lentelės pritvirtintos prie juos ženklinančių stulpų. Taip, projektą pristatant vietos bendruomenėms ir paveldosaugininkams, paženklinti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Utenos apskričių įvairių rajonų kultūros paveldo objektai. Šis projektas ženkliai prisideda prie informacijos apie kultūros paveldo vertybes sklaidos ir leidžia geriau visapusiškai jas pažinti.

Archeomobilis

Archeomobilis – efektyvaus reagavimo į atrandamus archeologinio kultūros paveldo objektus iniciatyva, kuria siekiama patrauklia forma atskleisti archeologijos mokslo unikalumą, skatinti visuomenę pažinti, puoselėti bei saugoti šiuos kultūros paveldo objektus. Taip pat tai Lietuvos archeologijos draugijos inicijuotas bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dalinai finansuojamas aktualios mokslinės informacijos sklaidos projektas, kuriuo siekiama supažindinti visuomenę su Lietuvoje vykdomais archeologiniais tyrinėjimais išsamiau ir plačiau, siekiant akcentuoti archeologinių tyrinėjimų reikšmingumą istorijos pažinimui bei puoselėjimui, pasitelkiant viešosios informacijos sklaidos priemones. Šis projektas kviečia viešai diskusijai apie Lietuvos regionų istorinę raidą, skatina aptarti vietovės istoriją iš įvairių perspektyvų, ypatingai – per archeologijos mokslo prizmę.

2018 m. Archeomobilis parengė 5 pažintinius reportažus apie 2018 m. vykdytus ar tęsiamus archeologinius tyrimus. Dalis jų - plačiai nuskambėję žiniasklaidoje - šiuose reportažuose nagrinėjami plačiau ir išsamiau, kiti – žiniasklaidos dėmesio nesulaukę, tačiau ne mažiau svarbūs ir įdomūs archeologiniai tyrimai.

Kauno senamiesčio tyrimai. Apie tai, kokiais atradimais 2018-ais metais Kaunas stebino tyrėjus ir miestiečius.
Sukilėlių kapų tyrimai Gedimino kalne, Vilniuje. Išsami 2017-2018 archeologinių tyrimų apžvalga.
Lukiškių aikštės Vilniuje archeologiniai tyrimai detaliai.
Kernavės Semeniškių pilkapyno kompleksiniai tyrimai.
Vilniaus miesto archeologinių tyrimų naujienos.

Projektą dalinai finansuoja:Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos

2017 m. įgyvendinant projektą "Pažinkime piliakalnius" informaciniais stendais paženklinta virš 200 piliakalnių.
Projekto rėmėja - Lietuvos kultūros taryba